Atvykę į „Alkano arklio“ užeigą, pamatėm jau kelis sėdinčius bičiulius. O iš viso aplink sukinėjosi apie dešimt žmonių. Matytų ir nelabai. Kai kurie tiesiog sėdėjo penktadienio vakarą ir gėrė arbatą. Matyt, nieko nežinojo apie koncertą. Vėliau atvažiuoja Sloppy Livin’ su visais daiktais. Susidėliojam ir darom soundčeką. Tiksliau, šiek tiek parepetuojam, nes nebuvom repetavę nuo pat koncerto su Captain Everything Green klube. Pagroja Sloppy Livin’ ir lipam mes. Pareguliuojam garsą pagal galimybes ir – Let’s SKA! Prie scenos striksėjo, skankino apie 15 pažįstamų veidų. Žmonės draugiški ir šiltai besišypsantys. Už dainą apie McD šįkart susilaukiam didžiausių ovacijų. Baigiam bisu. Laimingi lipam nuo scenos ir toliau džiaugiamės žiemišku penktadienio vakaru.

į viršų

Šįkart ska kvintetas (Adas paliko grupę) patraukė į Kernavę, Kerniaus barą. Įžengus į barą, pasitiko maloni šiluma ir Madness DVD. Susistatėm aparatą. Šiek tiek palaukėm ir lipom ant mažos scenos. Koncertas buvo geras. Kelios dešimtys iš Vilniaus atvykusių draugų skankino prie scenos ir kitaip šokinėjo. Alkoholis liejosi laisvai. Po mūsų ant sceno lipo Sliver, o vėliau prasidėjo smagus jam sessionas, kurio metu skambėjo ir funkas, ir bliuzas, ir regis, ir ska. Atmosfera buvo vis dar tokia pat įkaitus ir apie 0200 patraukėm į afterpartį name už Kernavės. Dalis apie 0400 išvažiavo namo į Vilnių, dalis liko toliau džiaugtis šauniu šeštadienio rytu.

į viršų

Grojom trijų merginų gimtadienyje Riešės kaboke „Balti arkliai“. Aišku, buvo nelengva surasti veiksmo vietą, tad Ignas, vasario pabaigoj mūvėdamas šortais, nuėjo į larioką paklausti, kur rasti tą kabaką – „Baltus arklius“. Pardavėjai turėjo būti visai juokinga. Atvykę užlipom į medžiu iškaltą salę. Buvo labai labai šalta, bet buvo alaus ir sumuštinių už dyką, tad viskas nebuvo taip jau ir blogai. Pirmi grojo grupė Arbata. Žmonėms buvo labai linksma, visi judėjo ir dainavo kartu su jais. Po jų pasirodė roko grupė Backspace, pagroję netrumpą programą. O jau gan vėlai pradėjom groti ir mes. Malonu buvo matyti, kaip žmonės, kurie gal net nebuvo iki tol girdėję ska, skankino kaip tik mokėjo ir šyspojosi. Vienas bičas net užsiropštė į palubę ir darė kažkokius akrobatinius triukus ar kažką tokio. Ignas su Audreliu liko toliau tūsintis, o likusieji išvažiavo namo.

į viršų

Šįkart Green klube vyko fanzino „Kablys“ benefitas. Kadangi SC negalėjo groti, buvom pakviesti mes. Klubas buvo pilnas žmonių. Pirmi ant scenos lipom mes. Tačiau nuo pat pradžių kažkaip nesisekė groti, kažkas vis būdavo negerai. Galiausiai Jeronimui nutrūko styga ir netrumpai teko laukti, kol pasikeis, o tas laukimas, matyt, ir numušė visą energiją, kuri dar buvo likus. Tad nuo Green klubo scenos lipom šiek tiek nusiminę, bet toliau džiaugėmės koncertu. Paramos akcija „Kabliui“ pavyko.

į viršų

Dar vienas mokyklinis koncertas mūsų grupės istorijoje. Atrodė, kad vaikus mokytojai privertė eiti į tą koncertą:). O visiems smagiausia buvo, kai Backspace grojo Ilgą kelią. Atidirbom programą, dar kažką, atrodo, pakartojom ir išsiskirstėm po namus.

į viršų

Grojom su viena iš mėgstamiausių Lietuvoje skapunk grupių – P.O. Box. Šio koncerto metu debiutavo ir trimitininkas Tadas. Pats klubas atrodė visai malonus. Turėjom netgi beksteidžą su vaisiais, gėrimais ir sumuštiniais. Neilgai delsę užlipom ant scenos ir pradėjom savo programą. Grot sekėsi visai gerai, nors paskui sakė, kad įgarsinimas buvo ne kažkoks ir bent jau bačka skambėjo labai juokingai. Po mūsų ant scenos lipo visų laukti P.O. Box. Kai mačiau juos vasarą Green klube, skambėjo kažkaip nuoširdžiau ir maloniau, o šįkart kažkaip buvo daug fūzo, nusigrojimo ir šiaip kažkokio neskambėjimo. Nors kai kurie gabalai skambėjo tikrai gerai. Žmonėms patiko.

į viršų

Bix bare grojom su gan senais pažįstamais Sloppy Livin‘. Buvo šiltas vasaros vakaras. Aparatas ir būgnai šiek tiek (3 valandas) vėlavo, tad trynėmės prie Bixų. Lyg tikri rudžiai „messinomės“ aplink. Dar teko pakalbėti su kažkokiu biču iš Olandijos, kuris klausė, kur galėtų rasti Domą iš dr.Green ir iškart paklausė, ar mes kartais ne ska grupė bei pažadėjo ateit paklausyt. Gėrėm alų, kažką valgėm ir šiaip nieko neveikėm. Tada Audreliui buvo smarkiai bloga, tačiau labai niekas neliūdėjo (gal net jis pats). Pirmi, atrodo, grojo Sloppy Livin‘. Davė pankroko koncertą su dūdelėm ir užleido vietą mums. Visi buvom pasipuošę baltais marškiniais, kaklaraiščiais, o aš turėjau ir pork pie hatą. Davėm skacoro koncertą. Šįkart pasipildžiusia sudėtimi – prie mūsų prisijungė bariton saksofonininkas Laimonas. Baigėm visai vėlai. Ir kas liko toliau tūsintis, o kas patraukė namo. Koncertas buvo geras.

į viršų

Labai netikėtai buvom pakviesti sugroti konkurse „Artistų artistas“. Šiaip konkursuose nebedalyvaujam nuo „Talentų fabriko“ laikų, nes visgi muzika ne sportas ir yra smagiau tiesiog nuoširdžiai groti, o ne varžytis, kas geresnis. Bet šįkart pagalbos reikėjo pažįstamiems Va Taip Vat, nes jie būtų likę vieni tą vakarą, tad sutikome pagroti. Šiaip ne taip sutilpome ant nedidukės scenos Artistų kiemelyje. Tikriausiai pagrojom kaip visada ir nelabai ypatingai. Po mūsų lipo Va Taip Vat, pagroję visai neblogą koncertą. Žinoma, „pralaimėjome“. Ignas dar tarė keletą žodžių apie varžybas, kurios daromos iš muzikos.

į viršų

Labai džiaugėmės, kai buvom pakviesti groti į pirmąjį Darom festivalį. Atvykus į Zasino kaimą, jau buvo aišku, kad bus jėga. Gamta, upė, žmonės, muzika, šauni diy scena. Grojom gan vėlai apie 2300 po Vilniaus reggae atstovų Kaya. Prie scenos jau buvo daugybė žmonių, o dar geresnis vaizdas atsivėrė užlipus ant scenos. Ska bomba šįkart sprogo labai smarkiai. Judėjo ne tik žmonės, bet ir mes patys ant scenos. Galbūt darėm klaidų, kartais ne ten pagrodavom ne tą, ką reikia, bet energijos antplūdis viską pataisydavo. Energijos vienam bičui prie scenos buvo tiek daug, kad jis į Tomą metė puoduką. Ir nepataikė. Sugrojom tikrai gerai ir daug kas sakė, kad tą vakarą mes ir buvom vieni geriausių. Po mūsų ant scenos lipo latviai Voiceks Voiska. Pirmasis festivalio vakaras ėjo į pabaigą, tačiau nuotaika buvo puiki.

 į viršų

Dar kartą grojom su Va Taip Vat Bix bare. Koncertas nebuvo kažkoks labai geras, nes naujų mokslo metų pradžia buvo šiek tiek išvarginusi, tad sugrojom nepernelyg stipriai, tačiau užsidirbom šiek tiek pinigų būsimo albumo leidybai.

 į viršų

Ankstų šeštadienio rytą sėdom į traukinį, kuris mus nuvežė į Šiaulius. Teko fotografuotis ir traukinio tualete, ir siauram koridoriuke. Savo elgesiu šiek tiek šiurpinom garbaus amžiaus žmones kupe. Po kelių valandų atvykom į Šiaulius ir patraukėm prie menų fakulteto. Mieste jau šumurliavo žmonės, nes vyko Šiaulių dienos. Atėję prie menų fakulteto, išvydom didžiulę sceną. Paskui po truputį susirinko ir hipių eisenos dalyviai bei krišnaitai, kurie pirmi ir pasirodė ant scenos. Po jų performanso ar religinių apeigų ant scenos pasirodė Kivata, groję folk roką ar net metalą. Paskui – šiek tiek apsigėrę nemokamo alaus (aišku, ne visi) – lipom ant scenos ir mes. Viskas buvo puikiai įgarsinta ir prie scenos, keldami dulkes, skankino kelios dešimtys daugiau ar mažiau pažįstamų veidų. Scena, kaip ir visuose rimtuose koncertuose, be abejo buvo atskirta nuo žmonių per kelis metrus tvora ir šiaip buvo kokių trijų metrų aukščio. Paskui gavom skaniai ir sočiai pavalgyti. Ignas su Audreliu sudalyvavo konkurse ir laimėjo Telekomo skėtį (kuris, Arbatai grojant, tapo Martyno „gitara“) bei termosą. Vėliau lipom ant stogo, bet apsauginių buvom išprašyti žemyn. Buvo kažkaip gaila važiuoti namo, nes ši ska grupės ekskursija buvo tikrai puiki.

į viršų

Vėl pasirodėm Green klube. Šįkart su švedais Alarmrock, kurie buvo labai malonūs ir bendraujantys. Sugrojom gal ne per geriausiai, bet gal ir visai nieko. Jeronimui nutrūko styga, bet sugebėjo greitai pasitaisyti. Tačiau, šiaip ar taip, šis koncertas buvo ypatingas, nes po jo žmogus iš spaustuvės atnešė cd viršelius, tad į žmonių rankas pateko ir debiutinis mūsų albumas „Black Suits“.

 į viršų

Grojom VDA fuksų cementovkėj. Buvom vienintelė grupė tą vakarą. Čia labai pagelbėjo Verbaitis, atnešęs keletą laidų ir mikrofonų bei padaręs mums garsą. Koncertas buvo labai geras, nors vėl trūko stygos ir buvo dar visokių bėdų.

 į viršų

Toliau tęsėm savo žygį per studentiškas šventes ir pasirodėm VU KF (komunikacijos fakulteto) krikštynose. Koncertas buvo gana keistas, ant scenos, kaip visada grojant Intro, stigo vietos. O šiaip net neprisimenu, kaip sugrojom, tačiau, atrodo, didelių kažkokių klaidų lyg ir nedarėm.

į viršų

Snigo, buvo šalta ir tamsu, bet nuotaika buvo puiki – grupė važiavo į Kauną, o paskui turėjo pasiekti ir Kaliningradą. Kažkur už Elektrėnų sugedo generatorius ir akumuliatorius tapo nekraunamas. Bet padėtį išgelbėjo grupės draugas Tomas, įmetęs kitą akumuliatorių ir pakrapštęs generatorių. Šiaip taip pasiekėm Kauną. Gan lengvai suradom Posėdžių salę ir nieko nelaukdami užlipom į ketvirtą aukštą, kur jau buvo begalės žmonių. Sako, iki tol per koncertus visi stovėdavo su striukėm ir būdavo šalta. Dabar gi viskas po truputį panašėjo į gerą kaunietišką pirtelę. Pirmi grojom mes. Garsas ant scenos buvo keistas ir atrodė, kad prieky visiškai nieko nesigirdėjo, tačiau, atrodo, žmonėms patiko. Minia skandavo mūsų „Hey you! Black Suits!“. Sugrojam bisą ir į mūsų vietą stoja dr.Green. Po koncerto važiavom nakvot į namą užmiesty. Priėmimas buvo labai labai malonus ir šiltas.

Šeštadienį laukė netrumpa kelionė iki Kaliningrado, kur turėjome groti su tais pačiais dr.Green. Ir, kai buvom visai arti pasienio, nutarėm nerizikuoti. Apsisukome ir patraukėme link Kauno, o paskui – link Vilniaus. Stojome degalinėse ir prašėme, kad jų darbuotojai leistų įjungti akumuliatoriaus pakrovėją bent pusvalandžiui. Taip ir pasiekėme Vilnių. Buvo gaila, kad viskas nepavyko taip, kaip norėjosi, tačiau didelės tragedijos iš to nepadarėm ir visai laimingi išsiskirstėm į namus.

 į viršų

Draugai su savo bendramoksliais bandė susiorganizuoti pasitūsinimą prieš Kalėdas. Iš pradžių lyg ir buvo nutarta, jog tūsas vyks kažkur centre, kažkokioj visai geroj salėj, tačiau dėl kažkokių priežasčių viskas turėjo persikelti į Sigmutės kabaką Kalvarijų g. Susikrovę didelę daugybę aparato į busiką, patraukėm ten. Viduj jau buvo apstu alkoholio ir žmonių. Sustatėm aparatą, šiek tiek palaukėm ir tada pradėjo groti mūsų draugai Dantim į sieną. Publika jų funky skank garsus sutiko kuo šilčiausiai ir stipriai plojo po kiekvieno gabalo. Mes sugrojom kažkaip įprastai ir neypatingai, bet tikrai visai neblogai. Apie 0200 išvažiavom į garažą ir ten prasėdėjom beveik iki ryto, grodami bei bendraudami.

 į viršų

Vėl Licėjuje. Tas pats šaunus rūsys, per daugiau nei metus pasipildęs ir šauniais baldais, nedideliu bareliu ir knygų lentyna. Šįkart vėl grojom su Dantim į sieną. Ir šįkart jie skambėjo gerai. Žmonėms patiko. Mums grojant, įgarsinimas buvo kiek keistas, nes, pasirodo, vienu metu buvo išjungtas trimito mikrofonas. Bet paskui viskas buvo sutvarkyta ir sugrojom savo programą iki galo. Sumetėm aparatą ir būgnus į busiką ir patraukėm į garažą.

 į viršų